Անրի Դյուպարկ (ֆր.՝ Henri Duparc, դեկտեմբերի 23, 1941(1941-12-23)[1], Forécariah, Forécariah, Forécariah Prefecture, Կինդիա, Գվինեա[2] - ապրիլի 18, 2006(2006-04-18)[1], Փարիզի 10-րդ շրջան, Փարիզ[2]), կոտդիվուարցի կինոգործիչ[3]։ Համարվում է աֆրիկյան կատակերգության վարպետներից մեկը, ով պատկերել է աֆրիկյան հասարակություւններն անկախացումից հետո, ընդ որում՝ պատկերել է հումորով, հեգնանքով, քնքշությամբ[4]։

Անրի Դյուպարկ
Ծնվել էդեկտեմբերի 23, 1941(1941-12-23)[1]
ԾննդավայրForécariah, Forécariah, Forécariah Prefecture, Կինդիա, Գվինեա[2]
Մահացել էապրիլի 18, 2006(2006-04-18)[1] (64 տարեկան)
Մահվան վայրՓարիզի 10-րդ շրջան, Փարիզ[2]
ԿրթությունՓարիզի կինեմատոգրաֆիայի ինստիտուտ
Քաղաքացիություն Գվինեա և  Կոտ դ'Իվուար
Մասնագիտացումկինոռեժիսոր և սցենարիստ
IMDbID ID 0243143
henriduparc.com

Կենսագրություն խմբագրել

Պատանեկան տարիներից լինելով Ֆեդերիկո Ֆելինիի ստեղծագործությունների սիրահար ու երկրպագու[5], Անրին դպրոցն ավարտելուց հետո՝ 1962 թվականին ընդունվել է նախկին Հարավսլավիայի մայրաքաղաք Բելգրադի կինեմատոգրաֆիայի ինստիտուտ, 1962-1964 թվականներին էլ ուսումնառությունը շարունակել Ֆրանսիայի մայրաքաղաք Փարիզում՝ կինեմատոգրաֆիայի բարձրագույն դպրոցում (Institut des hautes études cinématographiques|IDHEC, ներկայումս՝ FEMIS):

1972 թվականին նկարահանել է Abusuan («Ընտանիքը») ֆիլմը, որը հաջորդ տարում արժանացել է OCAM-ի և կինոյի միջազգային գրասենյակի մրցանակների, ինչպես նաև ներկայացվել է Կաննի հեղինակավոր կինոփառատոնում՝ «Միջազգային քննադատության շաբաթ» ծրագրում[6]։ Անրի Դյուպարկին բազմաթիվ մրցանակներ են բերել նաև Bal Poussière և Le Sixième Doigt ֆիլմերը։

Նրա նկարահանած ֆիլմերից առանձնակի ընդունելության է արժանացել Rue Princesse-ը (1993 թ.), որի պատվին է կոչվել Աբիջանի բանուկ փողոցներից մեկը[7]։

1997 թվականին Անրի Դյուպարկը հիմնադրել է կինոարտադրության FOCALE 13 միավորումը։

Ֆիլմագրություն խմբագրել

Որպես ռեժիսոր խմբագրել

  • 1968 : Carnet de voyage
  • 1968 : Profil ivoirien
  • 1969 : Tam-tam ivoire
  • 1969 : Mouna, le rêve d'un artiste
  • 1970 : Récolte du Coton
  • 1971 : Dix ans
  • 1972 : Abusuan
  • 1973 : Les racines de la vie (կարճամետրաժ)
  • 1977 : L'Herbe sauvage (լիամետրաժ, Կարթագենի կինոփառատոնի մրցանակ)
  • 1986 : Aya (հեռուստաֆիլմ)
  • 1988 : Bal Poussière (լիամետրաժ, Fort-de-France-ի 1988 թվականի և Շանռուսի 1989 թվականի կինոփառատոների մրցանակներ)
  • 1990 : Le Sixième doigt
  • 1992 : Joli Cœur
  • 1994 : Rue Princesse]]
  • 1997 : Une couleur café
  • 2004 : Caramel
  • 2006 : Laurent Gbagbo, la force d'un destin, վավերագրական

Որպես դերասան խմբագրել

1968 : Համերգ՝ աքսորվածի համար – (բնագրային վերնագիրը՝ Concerto pour un exil)

Որպես սցենարիստ խմբագրել

  • Le Sixième Doigt, ռեժիսոր՝ Անրի Դյուպարկ (1990)

Ծանոթագրություններ խմբագրել

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Bibliothèque nationale de France data.bnf.fr (ֆր.): տվյալների բաց շտեմարան — 2011.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 https://deces.matchid.io/id/yWI1PP80fQcE
  3. «Henri Duparc - IMDb». Վերցված է 19 août 2013-ին.
  4. «Le cinéaste ivoirien, Henri Duparc est mort». nouvelobs.com. Վերցված է 19 août 2013-ին.
  5. «RFI - Cinéma - Henri Duparc : mort d'un cinéaste». 2006. Արխիվացված է օրիգինալից 2016 թ․ նոյեմբերի 25-ին. Վերցված է 19 août 2013-ին. {{cite web}}: Unknown parameter |jour= ignored (օգնություն)
  6. Richard Bonneau, Écrivains, cinéastes et artistes ivoiriens : aperçu bio-bibliographique, Abidjan; Dakar, NEA, 1973, 175 p. (lire en ligne) Արխիվացված 2022-01-25 Wayback Machine, p. 69
  7. «Abidjan sans sa rue Princesse». next.liberation.fr. Վերցված է 19 août 2013-ին.(չաշխատող հղում)

Գրականություն խմբագրել

  • Roy Armes - Dictionnaire des cinéastes africains de long métrage, éditeur= KARTHALA Editions, 2008, pages totales=401, isbn=978-2-84586-958-5|isbn2=2-84586-958-4|lire en ligne=https://books.google.com/books?id=j6CAGqsOL0QC&printsec=frontcover
  • Cinémas africains d'aujourd'hui: guide des cinématographies d'Afrique, éditeur=KARTHALA Editions, 2007, pages totales=142, isbn=978-2-84586-889-2|isbn2=2-84586-889-8|lire en ligne=https://books.google.com/books?id=1uVK8B5Sth4C&printsec=frontcover
  • N. Ano, « Abusuan... Un film qui nous concerne tous», Fraternité Matin, n° 2435, 26 décembre 1972, p. 7
  • N. Ano, « Abusuan... un film et des préjugés», Fraternité Matin, n° 2446, 9 janvier 1973.
  • Micheline Domancich, « Abusuan, premier long métrage de Henri Duparc», Ivoire Dimanche, n° 95, 3 décembre 1972, p. 7.
  • Micheline Domancich, « Abusuan, le film de Duparc», Ivoire Dimanche, n° 95, 3 décembre 1972, p. 7.
  • Noël Ebony, « Abusuan : première ce soir au Rex», Fraternité Matin, n° 2432, 21 décembre 1972, p. 7.
  • Noël Ebony, « Journée Ivoirienne : triomphe pour nos réalisateurs», Fraternité Matin, n° 2473, 10-11 février 1973, p. 11.
  • Pierre Fallet, « L'éclatante revanche d'Henri Duparc», Eburnéa, n° 68, février 1973, p. 13.
  • Guy Kouassi, « Le cinéma ivoirien en marche : Henri Duparc tourne Abusuan», Fraternité Matin, n° 2267, 6 juin 1972, p. 8.
  • Guy Kouassi, « Abusuan d'Henri Duparc : qu'avons nous fait pour eux?», Fraternité Matin, n° 2430, 19 décembre 1972, p. 8.
  • Guy Kouassi, « Aujourd'hui : Abusuan», Fraternité Matin, n° 2435, 26 décembre 1972, p. 7.
  • Guy Hennebelle, « Henri Duparc» In Les cinémas africains en 1972, Afrique Littéraire et Artistique, n° 20, 1er trimestre, 1972, p. 234.
  • Samba Kane, « Quatre cinéastes à l'assaut de Ouaga», Fraternité Matin, n° 2469, 6 février 1973, p. 7.
  • Yves Alain, « Mouna de Henri Duparc : être artiste et improviser», Bingo (Dakar), n° 221, juin 1971, pp. 58–59.
  • « Mouna», Cinéma 70, n° 142, janvier 1970.
  • « Le cinéaste Henri Duparc et Mouna ou le rêve d'un artiste», Fraternité Matin, n° 2182, 22 février 1972, p. 8
  • Claude Gérard, « Mouna ou le rêve d'un artiste», Fraternité Matin, n° 1610, 4 avril 1970.
  • Guy Hennebelle, « Mouna ou le rêve d'un artiste», Algérie-Actualité, juin 1969.
  • Guy Hennebelle, « Mouna ou le rêve d'un artiste», Afrique Littéraire et Artistique, n° 8, décembre 1969, pp. 58–62.
  • Kaba Taïfour, « Rêve d'un artiste de Henri Duparc», Eburnea, n° 19, novembre 1968, pp. 14–17.

Արտաքին հղումներ խմբագրել