Սինձ
Սինձ
Ծաղկած բույսի ընդհանուր տեսքը
Գիտական դասակարգում
Թագավորություն Բույսեր
Բաժին Ծածկասերմեր
Դաս Երկշաքիլավորներ
Կարգ Բարդածաղկավորներ
Ընտանիք Աստղածաղկազգիներ
Ցեղ Սինձ
Լատիներեն անվանում
Tragopogon L. (1753)
Տեսակներ
Tragopogon pratensis L. (1753) և այլն
տես տեսակներ բաժինը


Դասակարգումը
Վիքիցեղերում


Պատկերներ
Վիքիպահեստում





Սինձ, այծամորուս կամ քոշմորուք, (լատին․՝ Tragopógon), աստղածաղկազգիների (բարդածաղկավորներ) ընտանիքի երկամյա կամ բազմամյա, կաթնանման հյութ պարունակող խոտաբույսերի ցեղ։ Հայտնի է 150 (այլ տվյալներով 84) տեսակ[1]։

Անվանում խմբագրել

 
Բուսաբանական նկարազարդումը գրքից О. В. Томе «Flora von Deutschland, Österreich und der Schweiz», 1885

Գիտական անվանումը ծագել է հին հունարեն՝ τράγος (tragos) - այծ և πώγων (pogon) - մորուք բառերից, որը բացատրվում է նրանով, որ բույսը այծի մորուսի տեսք ունի[2]։

Կենսաբանական նկարագիր խմբագրել

Ցողունն ուղիղ է (բարձրությունը՝ 10–60 սմ)։ Տերևները հերթադիր են, նշտարաձև կամ գծանշտարաձև։ Ծաղկաբույլը զամբյուղ է, ծաղիկները՝ լեզվակավոր, սովորաբար՝ դեղին, հազվադեպ՝ ծիրանագույն, մանուշակագույն։ Պտուղը երկարավուն, իլիկաձև, սպիտակ, թափվող փուփուլով սերմիկ է։ Ծաղկում է մայիս-օգոստոսին։ Արևմտյան Եվրոպայի որոշ երկրներում ստեղծվել են սնձի տնկադաշտեր։

Տարածում խմբագրել

Տարածված Եվրոպայի բարեխառն գոտում։ Սնձի տեսակներով առանձնապես հարուստ են Միջին Ասիան և Կովկասը։ Հայաստանում հանդիպում է 10 տեսակ՝ հացազգատերև, մարգագետնային, արևելյան, Սոսնովսկու և այլն։ Առավել տարածված է հացազգատերև սինձը, աճում է Հայաստանի գրեթե բոլոր մարզերում՝ մարգագետիններում, տափաստաններում, անտառի բացատներում, չոր, քարքարոտ լանջերին, աղբոտ վայրերում։

Հայաստանում խմբագրել

Հայաստանում՝ 12 տեսակ՝

  • Սինձ հացազգատերեվ (T. graminofolius),
  • Սինձ մարգագետնային (T. pratensis),
  • Սինձ արևելյան (T. orientalis),
  • Սինձ Սոսնովսկու (T. sosnovskyi) և այլն։

Տարածված է Հայաստանի բոլոր մարզերում։ Աճում է մարգագետիններում, տափաստաններում, անտառի բացատներում, չոր, քարքարոտ լանջերին և այլն։

Նշանակություն խմբագրել

Մեղրատու է։ Սինձը կարելի է ուտել թարմ քաղելուց հետո, քաղցրահամ է։ Սինձից հայկական գյուղերում պատրաստվել է ձութ։ Տերևները, ցողուններն ու արմատներն օգտագործվում են սննդի մեջ։ Նաև կերաբույս է։ Որոշ տեսակներ դեղաբույսեր են. պարունակում են ինուլին, կաուչուկ։

Տեսակներ խմբագրել

 
 
Tragopogon dubius
 
Tragopogon coelesyriacus
 
 

Տեսակները GRIN կայքի[3] տվյալների.

T. acanthocarpus Boiss
T. afghanicus Rech.f. & Köie
T. agrostiphyllus Rech.f. & Köie
T. alaicus Nikitin
T. albinerve Freyn & Sint.
T. albomarginatus Kitam.
T. altaicus S.A.Nikitin & Schischk.
T. angustissimus S.A.Nikitin
T. armeniacus Kuth.
T. artemczukii Klokov
T. aureus Boiss.
T. badachschanicus Boriss.
T. bakhtiaricus Rech.f.
T. balcanicus Velen.
T. barbirostris Bisch.
T. bjelorussicus Artemczuk
T. bornmuelleri G.B.Ownbey & Rech.f.
T. capitatus S.A.Nikitin
T. castellanus Levier
T. cazorlanum C.Díaz & Blanca
T. charadzeae Kuth.
T. clavulatus S.A.Nikitin
T. coelesyriacus Boiss.
T. colchicus Albov ex Grossh.
T. collinus DC.
T. coloratus C.A.Mey.
T. conduplicatus S.A.Nikitin
T. cretaceus S.A.Nikitin
T. crocifolius L.
T. cupani Guss. ex DC.
T. dasyrhynchus Artemczuk
T. dolichocarpus Klokov
T. duarius Chenev.
T. dubianskyi Krasch. & S.A.Nikitin
T. dubius Scop. – western salsify, western goat's beard, wild oysterplant, yellow salsify, yellow goat's beard, meadow goat's beard, goat's beard, goatsbeard, common salsify, salsify
T. elatior Steven
T. elongatus S.A.Nikitin
T. erostris Boiss. & Hausskn.
T. fibrosum Freyn & Sint. ex Freyn
T. filifolius Rehm. ex Boiss.
T. flexuosus Sosn. ex Grossh.
T. floccosus Waldst. & Kit. – woolly goatsbeard
T. gaudanicus Boriss.
T. glabrum G.Nicholson
T. gongylorrhizus Rech.f.
T. gracilis D.Don
T. graminifolius DC.
T. hayekii (Soó) I.Richardson
T. heteropappus C.H.An
T. hortensis Focke
T. humilis Fisch.
T. hybridus L. – pasture goatsbeard
T. idae Kuth.
T. iranicus Rech.f.
T. jesdianus Boiss. & Buhse
T. karelinii S.A.Nikitin
T. karjaginii Kuth.
T. kasahstanicus S.A.Nikitin
T. kashmirianus G.Singh
T. kemulariae Kuth.
T. ketzkhovelii Kuth.
T. khorasanicus Rech.f.
T. kindingeri Adamov
T. kopetdaghensis Boriss.
T. krascheninnikovii S.A.Nikitin
T. kultiassovii Popov ex S.A.Nikitin
T. kurdicus Blakelock
T. kurdistanicus Chrtek & Hadač
T. lassithicus Rech.f.
T. latifolius Boiss.
T. leiorhynchus Klokov
T. leonidae Kuth.
T. leucanthus Rech.f.
T. lamottei Rouy – jack-go-to-bed-at-noon
T. makaschwilii Kuth.
T. malikus S.A.Nikitin

 

T. marginatus Pavlov
T. melanantherus Klokov
T. meskheticus Kuth.
T. minor Mill.
T. mirabilis Rouy – Ontario goatsbeard
T. mirus Ownbey – remarkable goatsbeard
T. miscellus Ownbey – hybrid goat's-beard, Moscow salsify
T. moldavicus Klokov
T. montanus S.A.Nikitin
T. mutabilis Jacq.
T. nebrodensis Guss.
T. neglectum Hausskn.
T. olympicus Boiss.
T. orientalis L.
T. otschiaurii Kuth.
T. paradoxus S.A.Nikitin
T. parviflorus Trev.
T. perpusillus Arv.-Touv.
T. persicus Boiss.
T. phaeus Focke
T. pichlerii Boiss.
T. porphyrocephalus Rech.f.
T. porrifolius L. – salsify, purple salsify, oyster plant, common salsify, goatsbeard
T. praecox Focke
T. pratensis L. – jack-go-to-bed-at-noon, meadow salsify or goatsbeard
T. pseudocastellanus Blanca & C.Díaz
T. pseudomajus S.A.Nikitin
T. pterodes Pančić
T. pubescens Kit.
T. pusillus M.Bieb.
T. rechingeri G.B.Ownbey
T. reticulatus Boiss. & A.Huet
T. rezaiyensis Rech.f.
T. rhodanthus Sweet
T. ruber S.G.Gmel.
T. rumelicum Velen.
T. ruthenicus Besser ex Claus
T. sabulosus Krasch. & S.A.Nikitin
T. samaritani Heldr. & Sart.
T. savranicus Sobko
T. scopoli Vill.
T. segetus Kuth.
T. serawschanicus S.A.Nikitin
T. sibiricus Ganesch.
T. silesiacus Krock.
T. soltisiorum Mavrodiev
T. songoricus S.A.Nikitin
T. sosnowskyi Kuth.
T. stribrnyi Hayek
T. stroterocarpus Rech.f.
T. subacaulis O.Schwarz
T. subalpinus S.A.Nikitin
T. tanaiticus Artemczuk
T. tasch-kala Kuth.
T. tauricus Klokov
T. tesquicola Klokov
T. tomentosulus Boriss.
T. tommasinii Sch.Bip.
T. trachycarpus S.A.Nikitin
T. transcarpaticus Klokov
T. transsilvanicus Hayek
T. turkestanicus S.A.Nikitin
T. ucrainicus Artemczuk
T. vaginatus G.B.Ownbey & Rech.f.
T. verrucosobracteatus C.H.An
T. villosus L.
T. vulgaris Gueldenst.
T. vvedenskyi Popov
T. xanthantherus Klokov
T. × crantzii Dichlt. – Crantz's salsify
    [ dubius × pratensis ]
T. × neohybridus Farw. – newhybrid salsify
    [ porrifolius × pratensis ]

Ծանոթագրություններ խմբագրել

  1. «Виды рода Козлобородник (Tragopogon (անգլերեն). The Plant List. Արխիվացված օրիգինալից 2012 թ․ ապրիլի 12-ին. Վերցված է 2011 թ․ հոկտեմբերի 1–ին-ին.
  2. Животные и растения. Иллюстрированный энциклопедический словарь. — М.: Эксмо, 2007. — С. 591. — 1248 с. — 5000 (доп. тираж) экз. — ISBN 5-699-17445-1
  3. Список таксонов рода Козлобородник Արխիվացված 2015-09-24 Wayback Machine на сайте GRIN.(անգլ.)

Գրականություն խմբագրել

  • Кирпичников М. Э. Семейство сложноцветные, или астровые (Asteraceae, или Compositae) // Жизнь растений. В 6-ти т. / под ред. А. Л. Тахтаджяна. — М.: Просвещение, 1981. — Т. 5. Ч. 2. Цветковые растения. — С. 462—476. — 512 с. — 300 000 экз.

Արտաքին հղումներ խմբագրել

Այս հոդվածի կամ նրա բաժնի որոշակի հատվածի սկզբնական տարբերակը վերցված է Հայաստանի բնաշխարհ հանրագիտարանից, որի նյութերը թողարկված են Քրիեյթիվ Քոմմոնս Նշում–Համանման տարածում 3.0 (Creative Commons BY-SA 3.0) թույլատրագրի ներքո։